Tigro rinktinės kronikoje aprašomi įvykiai Švenčionių krašte nuo 1944 m. liepos mėn., Tigro rinktinės susikūrimas 1944 m. rudenį, partizanų veikla iki 1950 m. gruodžio mėn. Dokumentas iš Vytauto apygardos Tigro rinktinės štabo archyvo, 1999 m. liepos 15 d. rasto Švenčionių r
Kronika, pradėta 1948 metų pabaigoje Belmont
Kronika
1948 m. rugpjūčio mėn. po didelio vargo ir pastangų pavyko susitikti su Švyturiu. Ta pačia proga jis man perdavė instrukcijas bei įsakymus, liečiančius 3-čios „Tigro” Rinktinės organizavimą.
1948 m. rugp.] mėn. 5 d. pradėjau eiti 3-čios „Tigro" Rinktinės vado pareigas. Sudariau rinktinės štabą sekančios sudėties: Švyturys – Rinkt. vado pavaduotojas, organizacinio sektoriaus viršininkas, spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas.
Operatyvinio skyriaus viršininko pareigas einu pats.
Žvalgybos sk. Virš. pareigas eiti Dagiliui, ūkio sk. Virš. pareigos pavestos Budriui.
1948 m. rugp. mėn. 10 d. įsteigtas Baudžiamasis Būrys. Būrio vadu paskirtas Dikeris.
1948 m. rugp. mėn. 15 d. įsteigtas prie „Tigro“ Rinktinės Karo Lauko Teismas (KLT), kurio sudėtis sekanti: pirm. - Švyturys, pirm. pav. - Pušynas, nariai - Seklys ir Dagilis.
1948 m. rugsėjo mėn. iš 3 į4 žuvo 8-tos kp. vadas part.Ąžuolas. Žuvo užėjęs ant pasalų. Nuo tos dienos kuopos vadu paskirtas part. Jarutis.
1948 m. rugsėjo mėn. 30 d. Petriškėje (Siaurukai) troboje Tverečiaus ir Vidžių istrebiteliai, skaičius 30 žmonių apsupo part. Pakalnį ir lenkų part. Vanagą. Laike didelio šaudymo pavyko abiem partizanams pasitraukti. Pakalnis buvo lengvai sužeistas į kulnį, Vanagas pasitraukė nepaliestas. Buvo sužeistas vienas Tverečiaus istrebitelius sunkiai į koją. Sužeidimas sutrukdė jam leisti raketas.
1948 m. spalių mėn. 2 d. Viktorinėje, Daugėliškio v. 12 Daugėliškio istrebitelių užklupo pirty besiprausiantį žv. Sk. Virš. Dagilį. Sargybiniui, kurs jį saugojo, paleidus šūvius jis iššoko iš pirties ir tamsumoje pasileido miško kryptimi. Pamiškėje buvo istrebiteliai. Jis buvo nušautas iš visai nedidelio atstumo. Partizanų buvo irgi 12 žmonių. Įvyko kautynės. Po susišaudymo mūsiškiai pasitraukė. Priešas nepersekiojo. Daugiau nuostolių neturėta. Priešo nuostoliai nežinomi. Dagilis, visai nuogas, Daugėliškio miestely pragulėjo 7 dienas.
1948 m. spalių mėn. 4 d. Seklys paskirtas žv. sk. viršininku, Genys KLT nariu.
1948 m. spalių mėn. 4 d. vakare Grigiškės kaime, Daugėliškio v., tie patys partizanai netikėtai susidūrė atvirame lauke su 12 Daugėliškio istrebitelių. Įvyko kautynės. Mūsų nuostoliai: part. Bajoras sužeistas lengvai į ranką ir koją. Priešo nuostoliai nežinomi.
1948 m. spalių mėn. 16 d. pradėjo Vidžių NKVD aiškinti plėšiko Gogos gaują. Suimta 8 asmenys iš viso: 6 iš Kazėnų ir 2 iš Pastarnakų. Visi civiliai dalyvavę vieni plėšimuose, kiti pardavinėję priplėštus daiktus.
Goga Ramanovski yra kilęs iš Kazėnų kaimo, Vidžių apskrities. Vokiečių okupacijos metu buvo rusų partizanuose, rusams užėjus tapo Drūkšių predsedatelium. Tačiau ten neilgai tarnavo, buvo paliuosuotas ir reikėjo eiti į kariuomenę. Į kariuomenę nėjo, bet slapstėsi miškuose, buvo sugautas, tačiau kaip buvusiam partizanui šią kaltę dovanojo ir užskaitė užsiregistravusiu. Dirbo valdiškuose darbuose, ten apsivogė ir buvo nuteistas pusantrų metų kalėjimo. Sėdėjo Mogiliave, kur buvo prižiūrėtoju. Būdamas prižiūrėtoju pabėgo su ginklu ir vėl pradėjo partizanauti. Ne kurį laiką gyveno su lietuviais. Vėliau aplinkybėms susidėjus atsiskyrė. Dabar užsiima išimtinai plėšikavimu, kartais veikia lietuvių vardu. Suktas plėšikas.
1948 m. spalių mėnesį Baltgudijos respublikoje prasidėjo areštai žmonių, kurie vokiečių okup. metu buvo išvežti į Vokietiją darbams, tarnavo prie vokiečių policijoje arba šiaip kurioje įstaigoje. Be to, visus tuos, kurie vengė eiti į sovietiškus partizanus.
1948 m. spalių mėn. 17 d. iš komunistinio elemento gauta pranešimas, jog Pastovių garnizono kareiviai rengiami paleisti į miškus, tikslu vaizduoti partizanus ir su jais užmegzti ryšius. Skaičius 250 žmonių. Eiguliai įspėti susitikus minėtus partizanus nebėgti.
1948 m. spalių mėn. 17 d. Blažiškės miške buvo surengta medžioklė iš 15 medžiotojų ir nemažo skaičiaus varovų. Medžioklėje dalyvavo Vidžių NKVD ltn. Naumovas, įvairių sielsovietų predsedateliai ir kiti tarnautojai bei šiaip medžiotojai. Iš medžiotojų sudėties aiškėja šių medžioklių tikslas: susekti partizanų stovyklas ir iš viso nustatyti partizanų prisilaikymo vietas. Ateity žadama rengti panašias medžiokles.
1948 m. spalių mėn. 19 d. pašaukti į kariuomenę 1928 metų gimimo vyrai. Atrodo, bus daug tokių, kurie neis į sovietiškąją kariuomenę, o slapstysis.
1948 m. spalių mėn. 20 d. išleistas įsakymas Rinktinei įsteigti „Partizanų Ištremtų Šeimų Rėmimo Komitetą”. Komitetas susideda iš 3 narių. Pirmininkas Bevardis, nariai: Rimkus, Genys.
1948 m. spalių mėn. 21d. buvo nušautas Jakštų km., Kazėnų s/s, Vidžių rajone eigulys Būda. Jis buvo specialiai sekti partizanus ir žmones, kurie palaiko ryšį su partizanais. Buvo išdavęs dvi partizanų grupes Šarkauščinos rajone, už ką turėjo pagyrimo lapą. Nušovė Gogos grupė.
1948 m. spalių mėn. 24 d. Instrukcija dėl Žvalgybos ir Kontržvalgybos Nr. 2.
1948 m. spalių mėn. 25 d. Rinktinės adjutantui Pakalniui uždėtos bibliotekieriaus pareigos. Jam uždavinys yra ne tik propaguoti partizanų tarpe naudingų knygų skaitymą, bet taip pat jomis pasirūpinti ir jas tvarkingai paskirstyti partizanų tarpe.
1948 m. lapkričio mėn. 6 d. Molotovo prakalba 31 metinių spalių revoliucijos proga: citata anksčiau padaryto Stalino pareiškimo apie karo kurstytojus:
„Reikalas tame, kad įkvėpėjai agresyvinės politikos Amerikoje ir Anglijoje neskaito savęs suinteresuotais susitarime ir bendradarbiavime su SSSR. Jiems reikalinga ne sutartys ir bendradarbiavimas, o kalbos apie sutartis ir bendradarbiavimą tam, kad nutraukę sutartis, suversti kaltę SSSR ir „išrodyti” tuo negalimumą bendradarbiavimo su SSSR. Karo kurstytojai, besistengiantieji sukelti naują karą, labiau už viską bijo sutarčių ir bendradarbiavimo su SSSR, taip, kaip politika susitarimo su SSSR griauna pozicijas karo kurstytojų ir daro betikslę agresyvinę politiką šių ponų.
Politika dabartinių vadovų Amerikos ir Anglijos yra politika agresijos, politika sukėlimo naujo karo“.
Iš šios pažiūros suprantama, kodėl visose pasaulio dalyse sudaromos vis naujos amerikiečių bazės, kodėl amerikiečių valdžia nori laikyti savo kariuomenę daugelyje kraštų, kodėl amerikiečių karo biudžetas išsipūtė šiais metais iki karo meto apimties ir vienuolika kartų didesnis negu buvo, pavyzdžiui, prieškariniais 1940 metais. Iš to suprantama ir tai, kodėl Vašingtone iki šiam laikui saugojamas sudarytas laike karo pasaulinio karo anglų-amerikiečių karinis štabas, sudarinėjantis naujus agresijos planus slaptai, kaip nuo amerikiečių, taip ir nuo anglų liaudies. Be to, pažymi, kad šiuo laiku sudaromos įvairios „sąjungos”, „Atlanto blokas”, „Viduržemio blokai”, kurių tikslai neva gynimosi, nors jiems nieks negrasina užpuolimu. Tikrumoje šios įvairios sąjungos yra pasiruošimas karui.
Kas dėl Anglijos ir Prancūzijos, tai šios valstybės yra priešingoje padėty sudarytiems nepuolimo ir pagalbos paktams su SSSR.
1948 m. lapkričio mėnesį įvyko Amerikoje prezidento rinkimai. Buvo išrinktas antrukart vėl Trumenas, gavęs 23 milijonus balsų. Jo konkurentas respublikonas Diuji surinko 21 milijoną balsų. Taip vadinamosios „Trečiosios partijos” - komunistų kandidatas Uolesas surinko tik 1 milijoną balsų, nežiūrint, kad daugiau negu du metu varė ši partija stiprią priešrinkiminę kampaniją. Pats Uolesas važinėjo po visą valstybę, sakė kalbas, agitavo. Didelis užsimojimas ir nemažos pastangos davė palyginti mažus vaisius. Respublikonai išstojo į priešrinkiminę kampaniją su programa, kurioje buvo atvirai siūloma pradėti karą su Rusija ir taip vadinamomis „demokratinėmis” Rytų Europos valstybėmis: Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavija, Albanija.
Neseniai Stalinas viename pareiškime pasakė: karo kurstytojai savo tikslo nepasieks, nes pasaulio „demokratinės”- komunistinės jėgos diena iš dienos didėja, kurios yra priešingos karui. Tačiau Amerikoje įvykę rinkimai parodė visai ką kitą. 21 milijonas amerikiečių viešai pritarė karui su Sovietų Sąjunga. Tačiau jeigu mes prisiminsime 1947 m. įvykusį pasikalbėjimą tarp Stalino ir amerikiečio respublikono Stasėno, tai tada Stalinas pasakęs, kad jis nematąs jokio skirtumo tarp respublikonų ir demokratų veikimo. Atseit ir viena, ir kita partija siekia tų pačių tikslų. Vadinasi, tik mažuma, 1 milijonas yra „progresyvios”- komunistinės jėgos, iš kurių Stalinui tenka maža ką tikėtis, juo labiau kad į tą milijoną įeina dauguma šeimininkių ir negrų, kurie buvo vieninteliai Uoleso kalbų klausytojai...
1948 m. lapkričio mėn. 14 d. laike ekspedicijos Aziaravos km., Vidžių rajone, Kazėnų sielsoviete buvo nušautas kaimo įgaliotinis (polnamočenas) Nazarov už tai, kad vietoje kelti rankas „aukštyn” griebė partizanui Žilvičiui už šautuvo. Minėtas Nazarov yra buvęs rusų partizanu, vėliau Kazėnų sielsoviete učastkovu. Be to, komjaunuolis.
1948 m. lapkr. mėn. 20 d. buvo nušautas Kurapolės s/s predsedatelius, Pastovių rajonas. To paties s/s sekretorius iškastruotas ir paliktas gyvas. Anksčiau buvo iškastruotas Breslaujos rajone vienas eigulys. Tai yra darbas gudų partizanų, Gogos sumanymas, naujas išradimas.
1948 m. lapkr. mėn. 22 ir 23 d. Antanų miške siautė Švenčionių, Mielagėnų Adutiškio ir Tverečiaus istrebiteliai. Su partizanais nesusitiko.
1948 m. lapkr. mėn. 25 d. prie „Tigro“ Rinktinės štabo įsteigti šie skyriai: I poskyris gudų reikalams - poskyrio virš. Kadugys, 11 poskyris lenkų reikalams – viršį. Šarūnas.
1948 m. lapkr. mėn. 25 d. Apygardos Vadui raportas Nr. 5 „dėl vietovių numesti ginklams ir šaudmenims”.
1948 m. lapkr. mėn. 25 d. Įsakymas Rinktinės Nr. 19 „Trijų Komiteto” reikalu.
1948 m. lapkr. mėn. 25 d. Įsakymas Rinktinės Nr. 20 liečia pinigų rinkimą iš žmonių, plėšikavimą, nemandagų elgesį.
1948 m. lapkr. mėn. 25 d. Įsakymas Rinktinės Nr. 21 „papeikimas Pipirui ir Karklui, ir įspėjimas partizanams”.
1948 m. lapkr. mėn. 25 d. Rinktinės būstinės rajone sugautas gyvas Treibša Alfonsas. Sugavo Vidžių milicija. Lenkas. Gyveno pas mus. Šalinos išdavystės.
1948 m. lapkr. mėn. 26 d. Vosiūnų km. mūsų 6 partizanai užėjo ant pasalų. Įvyko susišaudymas. Mūsiškiai ištvermingai su kautynėmis atsitraukė. Nuostolių nebuvo. Tverečiaus istrebitelių nuostoliai nežinomi. Vienas istrebitelis sužeistas.
1948 m. gruodžio mėn. 7 d. Vidžių rajone, Kazėnų kaime buvo sušaudytas Cijūnėlis Josifas su žmona, o trobesius sudegino. Minėti gyventojai buvo NKVD agentai. Sušaudymą įvykdė Gogą ir kiti.
194 9 metai
1949 m. sausio mėn. 20 d.- Trumeno kalba po priesaikos. Trumenas tarp kitko kalbėjo:
„Pirmasis ir antrasis pasauliniai karai neatnešė pasauliui taikos ir ramybės. Po šių karų liko jėga, kuri susidarė visai nauja ir skirtinga filosofija, pagal kurią žmogus pats nieko negali padaryti, kuriam reikia nurodyti, kaip jis turi galvoti, kalbėti, kokiu jis menu privalo grožėtis. Žodžiu, žmogui yra atimtos visos teisės, žmogiškos teisės, ir jis pats prilygintas gyvuliui... Toji jėga yra komunizmas!”
„Amerikiečiai! Visos tautos, kurios yra komunizmo pavergtos, laukia ir tiki, kad tik mes jas galime išvaduoti! Amerikiečiai! Aš noriu pasauly įgyvendinti taiką ir gerovę. Kad tą atsiekčiau - prašau jūsų pagalbos!”…
Toliau Trumenas pasakęs, kad tam įgyvendinti mes darome pasiruošimus, kad tam nesigailėsime nei turto, nei darbo, nei pasiryžimo”.
1949 m. sausio mėn. 25 d. Įsakymas Rinktinei Nr. 2 dėl sudarymo ryšio su miestų bei miestelių tarnautojais ir kt.
1949 m. sausio mėn. 30 d. Įsakym. Rinktin. Nr. 3: nurodymai, kaip platinti spaudą.
1949 m. vasario mėn. iš 7 į 8 naktį žuvo Vidžių rajone žinomas gudų partizanas Gogą Ramanovski. Išplėšęs Kazėnų kooperatyvą, nuo įvykio vietos pasitraukęs vos porą km, apsistojo. Be to, išvažiuodamas iš Kazėnų paskambinęs NKVD, kad jis esąs Kazėnuose. Tuo tarpu buvo trys NKVD-istai netoli nuo įvykio vietos, kurie greit atsiskubino į įvykio vietą. Čia pat grįžo arklys, kuriuo buvo nuvažiavęs Gogą. NKVD-istai tuo pačiu arkliu atvažiavo, kur buvo apsistojęs Gogą.
Buvo nušautas NKVD, neseniai atvykęs iš Polocko, kapitonas. Būtų Gogą nušovęs ir kitus, tačiau šautuve įvyko kliūtis. Gogą buvo nuvežtas į Vidžių miestą ir paguldytas prie milicijos nuovados.
Visuomenė gaili Gogos.
1949 m. kovo mėn. 14 d. Apyg. vadui raportas Nr. 1 apie krėtimą N miško.
1949 m. kovo mėn. 14 d. Apyg. V. raportas Nr. 2 apie Kalnelio pagavimą.
1949 m. kovo mėn. 14 d. Ap. V. rap. Nr. 3 apie sunaikinimą Rašinėlių skaityklos ir nubaudimą sielsovieto pirmininko ir kolchozo organizatoriaus.
1949 m. kovo mėn. 14 d. Ap. V. rap. Nr. 4 apie pakėlimą į psk. laipsnį: Žilvičio, Genio ir Gaidžio.
1949 m. kovo mėn. 14 d. raštas Ap. V. apie pasiuntimą 300 rb ir rašomosios medžiagos.
1949 m. kovo mėn. 12 d. buvo valomas Antanų miškas. Kokios jėgos akcijoje dalyvavo, tuo tarpu nežinoma. Pasekmės taip pat nežinomos.
1949 m. vasario mėn. Mielagėnų rajone rusams pateko nelaisvėn j. psk. Kalnelis. Yra išdavysčių ir areštų žmonių kurie minėtą partizaną aplaikė.
1949 m. kovo mėn. 4 d. buvo sunaikinta skaitykla Vidžių rajone, Pakulnės km. Komunistiniai plakatai ir spauda sunaikinti. Radijo aparatas paimtas partizanų reikalams. Prie to nubausti fizine bausme aršūs komunistai - sielsovieto predsedatelius ir naujo kolchozo organizatorius. Prie to buvo platinami atsišaukimai „Rolniku“,- lenkų kalboje. Visuomenė patenkinta šiais partizanų veiksmais. Tai atliko lietuvių partizanai.
1949 m. kovo mėn. 3 d. Vidžių rajone, Petriškės ir Zatočo kaimelių rajone (Zatokėje), dingo šie komunistiniai tarnautojai: Vidžių raikom predsedatel (apskrities viršininkas) Samulenko - rusas, Blažiškės sielsovieto predsedatelius Rabatujus ir vienas agentas. Jie buvo sugauti ir sunaikinti lenkų partizanų.
1949 m. kovo mėn. 11 d. Antanų miške prasidėjo stambi bolševikų akcija, trukusi iki kovo mėn. 13 d. Yra aukų. Smulkesnių davinių nėra.
1949 m. sausio mėn. 16 d. Švenčionių krašte vyko rinkimai į liaudies teisėjus ir tarėjus. Į vokus vietoje kandidatų pavardžių buvo nemažai įdėta partizanų atsišaukimo: nebalsuokite. Be to, šis atsišaukimas buvo priklijuotas prie namo, kuriame vyko balsavimai. Visa tai vyko Tverečiaus valsčiuje, Guntauninkų km. rinkiminiame punkte. Rinkiminio punkto vedėjas komunistas buvo areštuotas ir pralaikytas 3 savaites. Buvo ir daugiau areštuotų. Šie atsišaukimai buvo platinami visoje apskrity. Tverečiaus miestely buvo išlipinti atsišaukimai: „Koks skirtumas tarp kiaulės, enkavedisto ir strebko?“
1949 m. kovo mėn. 17 d. buvo paskelbtas Šiaurės Atlanto paktas - karinė sąjunga, nukreipta prieš Sovietų Rusijos imperializmą. Paktą sudaro 8 valstybės - Amerika, Kanada, Anglija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Portugalija. Be to, artimiausiu laiku numatoma į šį paktą įtraukti dar 4 valstybes: Italiją, Daniją, Islandiją ir Norvegiją. Paskutinės valstybės dėl šio pakto jau susitarė ir visos pakto dalyvės pasirašys paktą Niujorke š. m. balandžio mėn. 4 d. Po to numatoma kuo skubiausiai šį paktą ratifikuoti.
Pagal šį paktą susitarusios šalys įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą užpuolimo atveju. Svarbiausias visokeriopos pagalbos tiekėjas - Amerika. Artimiausiu laiku susitarusios šalys mobilizuoja kariuomenės nuo 30-60 divizijų, kurias apginkluoja Amerika. Pirmon eilėn kuo skubiausia pagalba teikiama Graikijai, Turkijai ir Iranui. Manoma baigti su Graikijos sukilėliais komunistais.
Apskritai užpuolimu susitarusios šalys skaitys kiekvieną Sovietų Sąjungos kišimąsi į kitos valstybės reikalus. Bet koks mėginimas sukelti revoliuciją kitoje valstybėje ar sukilusių rėmimas iš Sov. Sąjungos pusės - bus pakankama karo priežastimi.
Anglų žurnalo „Ekonomist” redaktoriaus pavaduotojas, komentuodamas Atlanto paktą, pasakė: „Jeigu ką galime laikyti Atlanto pakto pirmuoju organizatoriumi, tai reikia juo laikyti pirmon eilėn Molotovą... Bevinas, Spakas ir kiti yra antriniai jo organizatoriai.”
Tikrumoje „Ekonomist" pasakė tiesą. Atlanto paktas buvo suorganizuotas per metus laiko. Tuo tarpu rusai, žymiai anksčiau vykdydami savo imperialistinius tikslus, jėga įvedė komunistines vyriausybes Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir Čekoslovakijoje. Su šiomis valstybėmis sudarė karines savitarpio pagalbos sutartis. Reiškia, Sovietų Sąjunga vedė agresyvinę politiką.
Toliau! Sov. Sąjunga grubiai kišosi į Graikijos vidaus reikalus, teikdama visokeriopą pagalbą Graikijos komunistams: ginklus, gyvąją jėgą. Tą patį darė ir kitose pasaulio dalyse. Visur buvo išnaikinti socialdemokratai ir grasino pirmon eilėn Prancūzijai ir Italijai.
Šios Sovietų Sąjungos agresyvios politikos akivaizdoje silpnesnės valstybės pradėjo jungtis. Taip atsirado Vakarų sąjunga: Anglija ir Prancūzija padarė karinę sąjungą su „Beneliuksu.” "- Belgija, Olandija ir Liuksemburgu. Su šia sąjunga glaudžiai ryšyje buvo Amerika, nors raštiškos sutarties nebuvo
Europos valstybės gavo Amerikos ekonominę paramą pagal „Maršalo planą”. Sov. Sąj. šiame ekonominio atstatymo plane ne tik atsisakė dalyvauti, bet priešingai, Molotovas pareiškęs, kad dėsiąs visas pastangas šį planą sužlugdyti. Iš tikrųjų to visą laiką ir siekė ir siekia dabar.
Žodžiu, Sov. Sąj. politika nesiekia bendradarbiavimo, o priešingai, stengiasi visur įnešti didesnį nesutarimą, apsunkinimą.
Viso to akivaizdoje ir buvo sudarytas Šiaurės Atlanto paktas. Taigi Molotovo politika privedė prie stiprios karinės sutarties atsiradimo priešingame lageryje, tame lagery, kuris buvo Sov. Sąj. artimiausiu tikslu.
1949 m. kovo mėn. 25 d. sovietai pradėjo žmonių vežimą į Sibirą Švenčionių krašte. Vežimas tęsėsi tris dienas. Apskritai jau ir anksčiau girdėjosi apie vežimą, sakysime, Mielagėnų valsčiuje. Sovietai vežimui žmones renka pamažu. Sugavę anksčiau uždaro kalėjiman, o vežant prijungia prie partijos ir išveža.
Paprastai sovietai, nenorėdami, kad partizanai užsistotų už žmones ir nepadarytų jiems nemalonumo, prieš kiekvieną išvežimą surengia masiškus miškų valymus. Taip ir šiemet buvo smarkiai valomi Antanų miškai.
Išvežtųjų skaičius tame tarpe nežinomas.
1949 m. kovo mėn. 31d. JAV, Bostone, Čerčilis universitete prie didelės auditorijos pasakė kalbą.
Kaip žinome, prieš trejus metus, t. y. 1946 m. kovo mėn. 8 d., Čerčilis Fultono universitete taip pat pasakė kalbą. Kaip žinome, toje savo kalboje nurodė, kad visam pasauliui gresia komunistinis pavojus, kad komunistai revoliucijų ir karinio įsikišimo būdu nori visame pasaulyje įvesti komunizmą. Toliau jis nurodė, kad visas vakarų pasaulis turi jungtis į stiprią karinę sąjungą, pravesti standartizaciją ginklavimesi. Visam tam sąjūdžiui turi vadovauti anglosaksai.
Dabartinėje savo kalboje Čerčilis pažymėjo, kad jo ano laiko pranašavimai išsipildė. Pirmiausia išryškėjo komunistų imperialistiniai siekimai, jų taktika. Jis pa žymėjo, kad per tą laiką įvyko trys svarbūs įvykiai: Maršalo planas, Vakarų Sąjunga ir pagaliau Atlanto paktas. Jis pasakė, kad šiuo metu pavojus Europai stabilizuotas, tuo tarpu kai Kinijoje vakarai aiškiai pralaimėję.
Toliau Čerčilis pasakė, kad komunistai šiuo metu labiau nori su vakarų pasauliu labiau įtemptų santykių negu neįtemptų. Trylika Kremliaus valdytojų- polit. biuro nariai - labiausiai bijo patys ateities, o ne dėl Rusijos. Šie trylika valdytojų kankina daug milijonų žmonių. Jie žmogų pavertė grynai valstybės įrankiu, naudoja komunistiniams siekimams.
Toliau jis pasakė, kad šie valdytojai turi daugybę „misionierių” įvairiuose kraštuose, kurie kursto ir organizuoja ištisas armijas komunistų, kurie tik laukia, kada reikės pradėti veikti. Toliau jis pasakęs, kad mes tokios padėties kokiam nors ribotam laikui palikti negalime, nors nėra reikalo per daug karščiuotis. Reikia veikti šaltai, bet teisingai ir tikrai. Taip elgiantis [ ].
Pagal komunistų pranešimą (Maskvos radijas) tuo laiku, kai Čerčilis sakęs kalbą Bostone, prieš universiteto rūmus komunistai surengę demonstraciją su šū kiais: „Šalin Čerčilį iš Amerikos”, „Šalin Atlanto paktą”.
1949 m. balandžio mėn. 3 d. Apyg. V. rap. Nr. 5 dėl vežimo į Sibirą Švenčionių krašte.
1949 m. bal. mėn. 3 d. Apyg. V. rap. Nr. 6 dėl Karklo žuvimo ir Jupo patekimo NKVD.
1949 m. kovo mėn. 25 d. prasidėjo žmonių vežimas į Sibirą iš Švenčionių krašto. Veža „kulokus”, partizanų šeimas ir likusius nuo ankstesnių vežimų.
1949 m. kovo mėn. žmonės prievarta į kolchozus suvaryti šiuose Tverečiaus valsčiaus kaimuose: Dysnoje, Didžiasaly, Navikuose.
Apskritai šį pavasarį sovietai smarkiai sujudo varyti prievarta žmones į kolchozus. Žmonės grasinami įvairiais būdais: pirmiausia išvežimu į Sibirą, mušami lazdomis ir net šaudoma virš galvos. Kitur buvo atvažiavę mašinos vežti tų, kurie nesirašys į kolchozus. Laikraščiai rašo, kad žmonės laisvai eina į kolchozus.
1949 m. gegužės mėnesį išleista paskolos lakštai visoje Sovietų Sąjungoje, kuriuos turi pirkti visi gyventojai. Gyventojai įvairiai prievartaujami pasirašyti kuo didesnes sumas: gąsdinama išvežimu, kiekvienam sakoma: „turi ryšius su banditais...”, mažiau pasirašiusieji areštuojami ir kalėjime priverčiami pasirašyti reikalaujamą sumą.
Sovietų spauda rašo, esą „žmonės su dideliu džiaugsmu ir iškilmingumu perka paskolos lakštus…”.
