Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. Laisvės premiją už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės paskyrė neginkluoto pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui Petrui Plumpai.
Pirmą kartą sovietų saugumo P. Plumpa buvo sulaikytas 1958 m. Apkaltinus dalyvavimu pogrindinėje moksleivių organizacijoje „Laisvę Lietuvai“, antisovietinių eilėraščių ir rašinių kūrimu, antisovietinių atsišaukimų platinimu, Lietuvos trispalvės vėliavos iškėlimu ant Petrašiūnų šiluminės elektrinės kamino ir kt., jis buvo nubaustas 7 m. laisvės atėmimu. Kalėjo Dubravlage Mordovijos ASSR iki 1965 m.
Grįžęs iš lagerio P. Plumpa toliau tęsė antisovietinę veiklą, nelegaliai daugino ir platino religinę literatūrą, nelegalią spaudą. 1972 m. pradėjus leisti pogrindinį leidinį „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, P. Plumpa prisijungė prie jo leidimo, dauginimo ir platinimo. Jis spėjo prisidėti prie pirmųjų septynių Kronikos numerių pasirodymo, kurių, kaip ir vėlesnių numerių dėka, pasaulis sužinojo apie sovietų valdžios vykdomą Bažnyčios veiklos varžymą, tikinčiųjų teisių ir laisvių pažeidimus. 1973 m. P. Plumpa buvo suimtas antrą kartą. 1974 m. už tai, kad „propagandinėmis priemonėmis siekė susilpninti tarybų valdžią“, daugino ir platino 1972 m. pogrindyje pradėtą leisti leidinį „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, kitą religinio bei „ideologiniai žalingo turinio“ literatūrą, nelegaliai įsirengė kopijavimo aparatą, apmokė juo dirbti kitus asmenis ir kt. P. Plumpa buvo nubaustas 8 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant griežto režimo pataisos darbų kolonijoje. Kalėjo lageriuose Permės srityje, kalėjime Čistopolio m., Totorijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1981 m. Nors pogrindžio veikloje nebedalyvavo, KGB jį sekė ir toliau, nes P. Plumpa „liko priešiškose pozicijose, palaikė ryšius su reakciniais kunigais ir asmenimis, teistais už antitarybinę veiklą“.
Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami P. Plumpai ir jo bendražygiams iškeltose baudžiamosiose bylose saugomi dokumentai ir nuotraukos, sovietų saugumo agentūrinio operatyvinio darbo dokumentai, taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos nuotraukos.
Parodą parengė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė
