Dokumentai

       Originalas                                                                             Ežerėnai, 1950 m. kovo mėn. 30 d.
            LLKS                                                                        
Tigro Rinktinės Vadas           K VDV, Vytauto, Didžiosios Kovos ir Vyčio
         Nr. 2-9                               Apygardų Vadams ir Algimanto Ap. VDV.
                                       1950 m. kovo mėn. 24 d. mane pasiekė p. K VDV „Visiems Apygardų
Vadams“ raštas, kuriame aprašomos Karaliaus Mindaugo Sritį ištikusios nelaimės ir kuriame
siūloma iš visų K Apygardų sudaryti Suvestinę Apygardą, kuri apimtų visą Aukštaitiją, siūlo
siūlyti kandidatus į Vadus Suvestinei Apygardai, kurs kuo skubiausiai turėtų susitarti su Vyr.
Vadovybe.
     Tuo pačiu laiku gavau Vyčio Apygardos Vado p. Žygaudo raštą, kuriame man daromi
priekaištai, esą aš nesu įsijungęs nė į vienos Apygardos sudėtį, esą iš viso aš laikausi nuošaly
nuo partizaninio sąjūdžio. Be to, p. Žygaudas siūlė man užimti Suvestinės Ap. Vado postą.
Analogišką pasiūlymą - užimti Suvestinės Ap. Vado vietą - gavau ir nuo p. Vytauto Apygardos
Vado. Vytauto Ap. Vadas norėtų išgirsti mano nuomonę. […] [Ap. Vado] […] sudaryti Suvestinę
[Ap.] reikalų […].
     Į visus viešai iškeltus klausimus ir noriu šiuo raštu duoti savo atsakymą ir, be to, iškelti [.. .].
Pirmiausia kalbėsiu apie man daromus priekaištus.
     Dėl man daromų priekaištų turiu pasakyti sekantį: […] atsiranda dėl to, kad [aš jam pačiam
daug kartų siūliau […] užimti] vado postą, tuo tarpu [...] atsisakau ir beveliju pasilikti senose
Tigro Rinktinės Vado pareigose. [...]. Buvusiame lenkų okupuotame krašte - Tigro Rinktinės
rajone, kurį sudaro Švenčionių apskritis ir Svierių rajonas, ir Vidžių rajonas - esu vienintelis
karininkas. Noriu truputį apsistoti ties Svierių ir Vidžių rajonais: Gudijoje rajonai – Lietuvoje
apskritys. Šie du rajonai - apskritys 1926 m. patyrė „Kerzono liniją“: priklausė Lietuvai, vėliau
Lietuva kautynių pasekmėje turėjo iš čia pasitraukti. 1941 m. Lietuvą okupavus vokiečiams,
šie rajonai - apskritys vėl buvo įjungti į Lietuvos teritoriją. Rusai, kaip pirmą kartą, taip ir išviję
vokiečius, šiuos kraštus priskyrė prie Gudijos. Savaime aišku, rusui artimesnis gudas negu
lietuvis, todėl jie tai ir daro, nors tam neturi teisės. Galų gale tas tik nušviečia patį faktą, o svarbu
tas, kad mes į šiuos kraštus turime teisę, svarbu tas, kad mums dėl šių kraštų teks kovoti,
ir tai greičiausiai su lenkais. Švenčionių apskritis  - visa lietuviška. Svierių ir Vidžių gyventojai
susideda: lietuviai, gudai, lenkai. Reiškia, čia taip pat dar netolimoje praeity gyveno lietuviai,
ką liudija lietuviškos pavardės, lietuviški vietovardžiai, tačiau jie, būdami svetimose įtakose,
nutautėjo. Štai kokiame krašte, kokioje Rinktinėje randuosi aš. Kas daugiau yra iš žmonių šioje
Rinktinėje, sugebančių dirbti org. darbą? Šiuo metu, be manęs, yra dar vienas vienintelis vyras,
tai p. Švyturys, Tigro Rinktinės VDV! Daugiau nė vieno! Kodėl? Todėl, kad šiame krašte nėra
partizanų tarpe nė vieno, kurs būtų baigęs keletą klasių, nėra nė vieno puskarininkio ar ko
panašaus. Trūkumas, ir tai visiškas trūkumas,inteligentijos! Nukryp­čiau nuo temos, jeigu imčiau
išrodinėti to priežastis. Taigi aš manau, kad pas Jus, buvusioje neokupuotoje Lietuvoje, kad ir
prie blogiausių dabartinių apystovų - padėtis yra kur kas geresnė, negu pas mus.
     Toliau! Aš jau minėjau, kad dėl šių kraštų neišvengiamai turėsime susidūrimų su lenkais. Šių
susidūrimų sėkmingumas mums bus toks, kaip mes būsim tam pasirengę [,..].
     Tuo tarpu dėl neokupuotosios Lietuvos ateity kariauti nereikės, kaip nereikėjo Danijai,
Belgijai, Olandijai, Liuksemburgui ir kt. Štai priežastys, dėl kurių aš nenorėjau ir dabar nenoriu
išvykti iš šio krašto. Jeigu mes šiuose kraštuose būsime tie, kurie gausime ginklus iš užsienio,
laike karo su juo turėsime ryšį, mes šiuose kraštuose organizuosime partizanus, tada mes būsime
šio krašto ne svečiai. Jeigu mes iš čia išvyksime - tą paims lenkai. Tada viskas baigta. Mums čia
įsigalėti vargu ar pavyktų! Dėl p. K VDV pasiūlymo sudaryti Suvestinę Apygardą turiu pasakyti,
kad tai yra visiškai rimti ir logiški išvedžiojimai ir aš visiems punktams, be išimties, pilnai pritariu.
P K VDV buvo K Štabo sudėty, geriausiai žino K dabartinę padėtį, žino visus galimumus naujai
veiklai. Iš savo pusės aš siūlau:
     1. Nieko nelaukiant, naują Suvestinę Apygardą suorganizuoti ir su Vyr.Vadovybe susirišti
pavesti p. K VDV, nes jis, būdamas K Štabo sudėty, žino K padėtį ir visus organizacinius
galimumus. Kas beapsiimtų organizuoti Suvestinę Ap. be p. K VDV nepažengs į priekį nė
žingsnio, o tuo tarpu, kol naujas vadas prie šiandieninių sąlygų pasiektų K Štabo būstinę, praeitų
daug brangaus laiko.
     2. Į Suvestinės Ap. Štabo sudėtį sutinku įeiti bet kokiose pareigose.
     3. Pats apsiimti organizuoti Suvestinę Ap. nekeičiant būstinės negaliu, nes esant labiausiai
išcentrinėje padėty ir prie geriausių norų nieko negalima būtų nuveikti.
     4. Per ašaras mes turime prisipažinti, kad šiuo metu K yra beveik išvesta iš rikiuotės, nes ji
negali toliau vesti organizuotos kovos. Ką reikia toliau daryti ? Reikia, kad naujosios Ap. vadas
[.. .]. Taigi vienam pulti šimtą nebus herojiškumas, o bus paprasčiausia savižudybė, tuo tarpu
vienas būdamas pogrindyje reikiamu momentu gali daug padėti. Gana praliejome kraujo, gana
krito karžygių, kai tuo tarpu BDPS Statuto autoriai jau visa eilė metų kariauja šaltai, kariauja
mūsų krauju. Tuo aš nenoriu pasakyti, kad mes turime pasitraukti iš partizanų eilių, registruotis,
darytis dokumentus. Ne! Aš noriu pasakyti, kad mes sumažintume šifravimąsi, o lindėtame tyliau.
Ramesni partizanai - ramesnė ir meška!.. O paskui pasižiūrėsime.
      Prie progos noriu pasakyti, ką pasakė lenkų partizanams lenkų karininkai, išvažiuodami į
Lenkiją: „sėdėti kuo tyliausiai, išsaugoti gyvąsias pajėgas, kad reikalui atėjus būtų kam kariauja“.
Kodėl mes negalime truputį iš to pasimokyti? Ar tik mus vienus liečia BDPS Statutas ?
     5. Atkreipti rimtą dėmesį į tą aplinkybę, kodėl tiek daug atsiranda išdavikų lietuvių tarpe, kame
viso to priežastis, kas per reikalas. Ar čia kartais nebus mūsų pačių kaltė, ar mes kartais ne per
daug reikalaujame iš savo tautiečių, ar kartais mes nesame per griežti jų atžvilgiu, ar kartais mes
per daug lengva širdimi jų nenaikiname, ar mes kartais nevedame brolžudiškos kovos? Aš dabar
neturiu po ranka to dokumento, kuriame rašoma, kad, sakysime, X vietovėje laike, berods, trijų
mėnesių sunaikinta 250 žm., žinoma, priešų. Man kyla klausimas: kas tai buvo per priešai?
Rusai, vietiniai maskoliai, lenkai, žydai, galų gale enkavedistai, rusų kareiviai? Ar kartais didžiąją
dalį šio skaičiaus nesudaro per prievartą pastatyti turtingiausi ūkininkai kolchozų pirmininkais, per
[…] prievartą gavę iš MGB ginklų arba apsiginklavę savo noru, kad apginti nuo vieno kito,
užsiimančio plėšimu partizano, ar kartais į šį skaičių neįeina prievarta užverbuoti ir agentais buvę
mūsų ryšininkai [...]mums rodą savo širdį?.. Jeigu šio skaičiaus didžiąją dalį sudaro aukščiau mano
išvardinti priešai, tai mes esame kalti, kad mes išdavinėjami, mes naikiname savo tautą mes vedame
brolžudišką kovą. Aš nesiimu sakyti, kad būtinai buvo tame skaičiuje mano aukščiau išvardinti
žmonės! Aš tik taip įtariu. Džiaugčiausi, kad man būtų tai paaiškinta. Galimas daiktas, jie buvo visi
verti mirties ir su jais buvo teisingai pasielgta. Ar nevertėtų mums truputį keisti savo taktiką bent į ją
pažiūrėti kritiškai, diplomatiškai. Juk mes net iš visuomenės tarpo girdime [...]mų, esą mes vedame
brolžudiš­ką kovą... Reikia priimti tai dėmesin ir apsvarstyti. Aš girdėjau iš aukštesnių karininkų,
kurie ne visai pritaria mūsų [.. .]. (Plačiau apie tai mano yra rašyta brošiūroje „Šis tas iš partizanų
taktikos“). Tokie yra mano pasisakymai.
                                                                                                         Rokas
                                                                                                         Žb V
     Ponui Jūreiviui! Kaip Jums yra žinoma, aš neturiu mašinėlės; turiu, bet negaliu ja naudotis.
Todėl aš Jus, Drauguži, prašau, kad jeigu sąlygos leidžia, perspausdintute mašinėle šį mano
raštą ir pasiųstute visiems tiems, kam rašau. Galėtumėte ir man vieną egzempliorių pasiųsti.  
Be to, prašyčiau čia mano iškeltų minčių atžvilgiu pareikšti savo nuomonę. Taip pat, jeigu turite
galimybės, tai išspausdinkite tiek egzempliorių, kiek galima išspausdinti vienu spausdinimu,
mano brošiūros „Šis tas iš partizanų taktikos“ ir pasiųskite drauge su šiuo raštu. P. Švyturys
mažai išspausdino. Antraip - paleiskite susipažinę tą pačią. Aš nesakau, kad ji labai vykusi. Ne!
Tačiau, manau, bus viena kita mintis mums visiems šiuo laiku aktuali. Gerai įsiskaitykite ir
pasistenkite mane suprasti, būtent, ką aš norėjau pasakyti. Prie to prašau parašyti savo kritišką
nuomonę. Linkiu jums viso geriausio, prašau rašyti. Sudie!
                                                                                                         Rokas
P. S. Aš Jums siunčiau atsarginės savo ryšininkės šriftu adresą nežinau, ar gavote, ar ne.
Praneškite ir atsiųskite man savo ryšininkės […].