Dokumentas iš Vytauto apygardos Tigro rinktinės štabo archyvo, 1999 m. liepos 15 d. rasto Švenčionių r.
Nuorašo nuorašas
Projektas
LIETUVOS IŠSILAISVINIMO KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS PREZIDIUMO
KREIPIMASIS
į sąjūdžio dalyvius ir visus krašto gyventojus.
Devintus metus nešdama sunkų okupacijos jungą, lietuvių tauta ryžtingai ir nepalaužiamai priešinasi okupantų užmačioms pavergti visa siela laisvės trokštančio žmogaus dvasią, nuskurdinti bei kolonizuoti kraštą ir amžiams išbraukti mūsų mažos tautos vardą iš laisvai gyvenančių tautų tarpo. Nustelbiama šešėlyje grumtynių dėl visos žmonijos likimo, šimteriopai gausesnių ir žmoniškumo neturinčių pavergėjų kruvinai draskoma, ji drąsiai grumiasi dėl savaime suprantamų tautos ir žmogaus teisių.
Vokiškųjų nacių okupacijos metu plačiu mastu vykęs tautos pasipriešinimas, kraštą antrą kartą užėmus daug žiauresniems okupantams-bolševikams, įgavo naują pobūdį ir formas.
Šimtai tūkstančių pačių pajėgiausių tautiečių norėdami kiek tik leido jų jėgos padėti skaudžioje padėtyje atsidūrusiai savo tautai, nežiūrėdami jokių sunkumų bei pavojų, atvirai su ginklu rankoje ar slaptu-pogrindiniu veikimu, stojo į kovą su pradėjusiais nevaržomai šeimininkauti pavergtoje mūsų Tėvynėje bolševikiniais okupantais bei savo tautos išdavikais. Visa sveikoji tautos dalis sau įmanomais būdais parėmė laisvės kovotojų pasiryžimą ir darbus.
Okupantų pastangos pasmaugti tautą savo pačios rankomis tapo suparalyžiuotos. Tautos išdavikai, nuėję tarnauti priešams ir prieš savo brolius atsukę priešo duotą ginklą veik kiekviename Lietuvos valsčiuje partizanams juos po keletą kartų užklupus, buvo sumušti. Jų bandoms charakteringas plėšrumas ir buldogiškas paklusnumas savo lakintojams tapo palaužtas, savo tautiečių kančiomis ir krauju mitę dykaduoniai, vos pirmųjų smūgių paliesti, pajuto gyvulišką baimę ir spruko kur tik kuris išmanydamas. Nedaug tepasidžiaugė ir kiti svetimu prakaitu uždirbtos duonos mėgėjai. Šnipai, dykaduoniai ir kitokie grašiniai parsidavėliai partizanų veikimo rajonuose pasijuto tarsi utėlės po krosnimi kaitinamuose rūbuose. Kai vieni jų susilaukė atpildo už savo darbus, kiti jau pabūgo siurbti kraują iš tautos kūno.
Laisvės kovotojų partizanų buvimo ir veiklos dėka bolševikinių okupantų valdžią pilnai veikiančią mūsų krašte iki šiol tegali skaityti tik miestuose ir apskričių bei valsčių centruose.
Šitoji didinga tautos išsilaisvinimo kova, kad ir kiek stipria geležine užtvara atitvertame krašte, nelieka be atgarsio ir laisvajame pasaulyje. Iš tos mažos dalies informacijų kurios ten gaunamos, pasaulis jau spėjo įvertinti mūsų tautos išsilaisvinimo pastangas, kas ne tik užtikrina Lietuvai prideramą vietą busimajame laisvų tautų bendradarbiavime, bet labai ir labai pakėlė mūsų tautos vardą ir pastatė ją į lygią gretą su kitomis didvyriškomis tautomis.
Ilgą laiką užtrukusi išsilaisvinimo kova neišvengiamai turėjo pareikalauti ir pareikalavo daug skaudžių ir brangių aukų. Jas ypač padidino tai, kad veikusių organizacijų vadovybėms bei svarbesniems vadovaujantiems pareigūnams pabėgus iš savo krašto arba žuvus pačioje kovos pradžioje, į kovą pakilusi tauta liko be vadovavimo. Bolševikai išnaudojo tą padėtį. Stipriau pasireiškusius organizacinius vienetus daužė dalimis, įvairiausiais būdais išprovokuodami naikino jų vadovybes. Atskirų organizacinių vienetų pastangos burtis, organizuotis, pasikeisti įgyta patirtimi, susidūrė su įvairiausiais sunkumais ir didžiausiais trukdymais iš priešo pusės. Trukdymų viršūnė buvo tai, kad priešas, pasinaudodamas plačiuose visuomenės sluoksniuose pasitikėjimą turėjusiu Lietuvos Judu /dr. J. A. Markuliu/ ir jo bendrininkais, paėmė į savo rankas centrinį išsilaisvinimo kovos sąjūdžio vadovavimą BDPS Centro Komiteto vardu, kas ne tik sustabdė tikrojo susijungimo pastangas, bet labai didele dalimi sugriovė ir tai, kas jau buvo padaryta. Sąjūdį griaunančiais įsakymais, sąmoningai paruoštomis klaidinančiomis informacijomis tie Judai sąjūdžio organizacinių vienetų vadovybėms davė beprasmio darbo, iššaukė klaidingus jų veiksmus, demoralizavo sąjūdžio laisvės dalyvius. Piniginiais pažadais užmigdė naivesnių sąjūdžiui vadovaujančių asmenų budrumą, atitraukė juos iš sąjūdžio eilių ir, paėmę savo tariamon globon, sulikvidavo. Į sąjūdžio narių eiles, o kartais net į vadovybes įspraudė savo agentus, per kuriuos rinko sau reikalingas žinias ir pagal jas vykdė sąjūdžio laisvės kovotojų bei dalyvių naikinimą. Padarytoji netvarka sudarė puikiausias sąlygas piktos valios asmenų ir nesąmoningo elemento sauvaliavimams. Beprasmiškai kentėjo gyventojai, žuvo laisvės kovotojai, eikvojosi tautos jėgos. Tautos išsilaisvinimo kovos sąjūdžiui atėjo kritiškas momentas.
Tačiau sveikosios išsilaisvinimo kovos sąjūdžio jėgos tą krizę nugalėjo. Kupini skaudžios patirties sąjūdžio organizaciniai vienetai vėl pasuko į sunkų, priešo didžiausiomis pastangomis trukdomą, savarankiškos centralizacijos siekimo kelią. Po didelio įtempto, didelių aukų pareikalavusio darbo tas siekimas buvo įgyvendintas: visos krašto išsilaisvinimo kovos sąjūdžio jėgos sujungtos į vieningą visuomeninę karinę organizaciją - Lietuvos Išsilaisvinimo Kovos Sąjūdį - /LIKS/, valdomą Sąjūdžio Tarybos per jos Prezidiumą.
LIKS tikslas yra atstatyti laisvą, nepriklausomą, demokratinę Lietuvos Respubliką. Tam tikslui atsiekti LIKS svarbiausieji uždaviniai yra - slopinti okupantų bei savo tautos išdavikų daromas tautos dvasinio ir fizinio naikinimo, krašto nuskurdinimo ir kolonizacijos pastangas visais įmanomais būdais skaudžias okupacijos kančias pernešančiai tautai, ir organizuotai parengti bei išsaugoti jos jėgas galutinam išsilaisvinimo kovos ruožui.
Siekdamas savo tikslo, LIKS yra tautos valios reiškėjas ir vykdytojas. Tautos valiai reikšti LIKS Taryba bei jos Prezidiumas darys visas galimas pastangas tautos nuomonei patirti ir tiksliai vertinti tautos padėtį krašto viduje ir užsienio veiksnių atžvilgiu. LIKS uždaviniams įvykdyti LIKS Gynybos Pajėgų Vadovybė išvystys galimas ir atitinkamam momentui tikslesnes karinės veiklos pastangas, o LIKS Visuomeninės Dalies Vadovybė - tautos dvasios bei moralės palaikymo ir ugdymo, informavimo ir kultūrinimo bei švietimo veiklos pastangas.
Sąjūdis bei jo vadovybė imasi vykdyti sunkius, bet tautos egzistencijai ir laisvam, nepriklausomam gyvenimui atsiekti būtinus uždavinius. Jiems kuo tiksliau atlikti bus panaudota visa anksčiau turėta ir išsilaisvinimo kovoj įgyta laisvės kovotojų patirtis, kiek galint tinkamesnės organizacinės formos ir tautai kuo mažiausius nuostolius atnešantieji išsilaisvinimo kovos būdai. To siekiant LIKS Vyriausioji Vadovybė, nesivaikydama toli siekiančių ir kartais tam tikras tendencijas turinčių užsimojimų, savo darbą pradeda nuo organizacijos vidaus tvarkos parengimo ir tobulinimo, stengdamasi sudaryti visa, kad išsilaisvinimo kova būtų atstatyta ant rimtų ir tvirtų pagrindų ir kad ji visame kame būtų kuo naudingiausia bendram mūsų tautos reikalui.
Kad visa tai būtų galima atsiekti, tauta privalo visais įmanomais būdais paremti LIKS daromas pastangas. Nuo to, kokią tautos paramą patirs LIKS savo veiksmuose bei užsimojimuose, tiesioginiai priklauso išsilaisvinimo kovos sėkmingumas ir tuo pačiu tautos ateitis.
LIKS Tarybos Prezidiumas laukia, kad visi gyventojai kiekviena proga /per sąjūdžio laisvės kovotojus bei dalyvius ar kitais būdais/ pilnai objektyviai reikštų savo nuomones bei realius pageidavimus visais tautą bei LIKS liečiančiais klausimais. Tikima, kad nors tokiu būdų pratinant kuo platesnių gyventojų sluoksnių nuomones svarbesniais klausimais, bus sudarytos galimybės reikšti tikrąją tautos valią ir parenkami geriausi būdai sąjūdžio uždaviniams atlikti.
LIKS Tarybos Prezidiumas kviečia šiose okupacijos sąlygose pajėgius kovai tautiečius, o ypač tuos, kurie gali savo išsilavinimą ir patirtį panaudoti sąjūdžio veiklos vadovavimui pagerinti, įsijungti į sąjūdžio laisvės kovotojų eiles.
Tepajaučia pasiaukojimo didingumą kiekvienas tas, kas atsisakydamas savo laimės ir gerovės gali pašvęsti savo jėgas savo tautos, o ypač jos priaugančios kartos gerovei. Didžiulis darbas reikalauja kuo daugiau naujų, besąlygiškai pasišventusių sąmoningų ir energijos pilnų kovotojų.
Kas nesijaučia pajėgus ir negali besąlyginiai pasišvęsti išsilaisvinimo kovai, tas tegu sau įmanomais būdais talkininkauja laisvės kovotojams, visomis išgalėmis padėdamas atlikti jiems atitinkančius uždavinius.
Kiekvieno ištikimo krašto gyventojo pareiga yra medžiaginiai, moraliniai ir savo darbu remti laisvės kovotojų pastangas. Te nepasijaučia laisvės kovotojai vieniši savo sunkiame darbe. Te nežlugdo jų pastangų medžiaginis nedateklius. Tegu kiekvienas ne tik žodžiais, bet ir darbais įrodo, kad laisvės kovotojų pasiaukojimas bei veikla yra tinkamai suprantama, įvertinama ir paremiama.
Prieš imdamasis bet kokio darbo išsilaisvinimo kovos sąjūdyje, kiekvienas tegu iš anksto pagalvoja, ar jis tesės? Ar ištikus nesėkmei jis, priešo tardomas, savo neatsparumu nepadarys tautai bei sąjūdžiui daugiau žalos, nei kad savo visu ankstyvesnių darbu bus padaręs naudos? Ar kritiškoje padėtyje atsidūręs nesuteps savęs išdavimu, dėl ko ne tik pats nusipelnys tautos panieką, bet ir už padarytą nusikaltimą jei ne dabar, sąjūdžio teismo, tai ateityje, išsilaisvinusios tautos teismo, bus griežčiausiai nubaustas. Priklausomai nuo to, kiekvienas tesiima darbo bei pareigų pagal savo pajėgumą ir išgales.
Šios sunkios ir skaudžios okupacijos laikotarpyje LIKS Tarybos Prezidiumas tiki pasireiškiant kuo didžiausią tautos vieningumą. Buvusios nesantaikos, vaidai, rietenos telieka mums prisiminimu, kad laisvoje Lietuvoje gerai gyvendami kai kas jau buvo spėję pareikšti savo išpaikimo žymes. Dabar gi visi dori tautiečiai privalo laikytis prieš audras tvirtai susikabinę, bet kokioje nelaimėje gelbėti vienas kitą. Ypač turi būti nepamirštami tie, kurie dėl dalyvavimo išsilaisvinimo kovose, jų rėmime ar dėl kitokios tautos labui pareikštos veiklos buvo paliesti raudonojo teroro ir šiuo metu būdami tėvynėje ar už jos ribų kalėjime, ištrėmime ar nelegalaus gyvenimo padėtyje, atsidūrė varge bei skurde. Kiekvieno doro tautiečio pareiga yra padaryti visa, kas tik galima, kad žiauriausius okupanto kankinimus, skaudžius dvasinius sukrėtimus, vargą, badą ir skurdą pergyvenančių tautiečių kančios būtų sumažintos visų jiems padėti galinčių pastangomis, pasireiškiančia materialia ir kitokia parama.
Kiekvienas, kas išnaudodamas skaudžią tautos padėtį siekia sau asmeninės naudos ar savo užgaidų patenkinimo, arba pasinaudodamas okupanto pagalba daro skriaudas kitiems, yra bjaurus tautos parazitas, kuriam ne vieta ant mūsų tautos kūno.
LIKS Tarybos Prezidiumas, primindamas, kad okupantai ilgokam laikui paralyžiavę sąjūdžio organizuotumą, per savo agentus ir pasinaudodami kai kur į sąjūdžio laisvės kovotojų eiles įsiskverbusį piktos valios elementą, yra iššaukę kai kur nepateisinamų sąjūdžio dvasiai svetimų veiksmų, randa būtina pareikšti, kad sąjūdžio vadovybė, remiama visų sveikųjų sąjūdžio jėgų visomis įmanomomis priemonėmis kovos su laisvės kovotojų partizanų tarpe esančių ar tuo vardu prisidengiančių asmenų piktos valios pasireiškimais, arba sauvaliavimais.
Sąjūdžio laisvės kovotojų veikla bus išvystyta remiantis sąjūdžio statuto nurodoma tvarka ir formomis. Jų santykiavimo su gyventojais tvarka ir gyventojų bei laisvės kovotojų teisės ir pareigos tame bus nustatomos LIKS Tarybos ir jos Prezidiumo nutarimais, viešai paskelbiamais gyventojų žiniai. Bet kokie savivaliavimai ar nustatytos tvarkos nesilaikymas yra griežčiausiai draudžiami.
LIKS Tarybos Prezidiumas prašo gyventojus giliau neištyrus visų sąlygų ir aplinkybių per daug lengvabūdiškai nesmerkti laisvės kovotojų už kai kur pasitaikančias klaidas, stengtis patiems padėti, patarti, kad tokių klaidų būtų kiek galint daugiau išvengta. Kiekvienas, kas jaučiasi galįs ką nors geriau padaryti - teateina ir tepadaro, o tauta ir sąjūdis liks jam už tai dėkingi. Bet tegul pagalvoja ką darąs tas, kas savo viską neigiančia kritika teprisideda tik prie naikinimo to, kas yra perkama brangiausiomis tautos aukomis.
LIKS Tarybos Prezidiumas kviečia visus gyventojus savo teigiama įtaka dalyvauti laisvės kovotojų auklėjime bei jų dvasios stiprinime. Tegul kiekvienas susitikimas su gyventojais pakelia jų dvasią skatina ryžtingumą pasiaukojimą drąsą. Pasikalbėjimai su gyventojais, gražūs gyventojų pavyzdžiai, laisvės kovotojams suteikiamos knygos bei žurnalai tepraturtina laisvės kovotojų asmens kultūrą.
Tebūnie iš šaknų išrautas paprotys pataikavimų, kad ir gerbtino asmens blogiems polinkiams, teikti pražūtį nešančių nuodų - tariamų malonumų. Kaip gali būti rami sąžinė tų žmonių, kurie tariamai rodydami vaišingumą silpnesnės valios laisvės kovotojus-partizanus nugirdo iki proto netekimo. Juk tuo tiesiog žudomos mūsų tautos jėgos, žlugdoma tautos ateitis. Nuo tokio darbo vaisių tauta kenčia didžiausias kančias, skaudžiai retinamos laisvės kovotojų eilės.
LIKS Tarybos Prezidiumas šiuo sunkiu ir skaudžiu momentu laukia visos tautos kuo didesnio santūrumo, rimties ir susikaupimo. Kokią milžinišką žalą daro plepėjimas apie slaptumo būtinus dalykus, tačiau kiek daug gyventojų daro tame nusižengimų. Skaudu pagalvoti apie tas aukas, kurios krito tik dėka nevaržomo plepumo, bet dar skaudžiau, kad daugelis gyventojų iš to nepasimoko ir toliau nuolat sudarinėja galimybes okupantams pigiu būdu sunaikinti gyvybingiausias tautos jėgas.
Nemažą žalą daro ir tautoje pasireiškiantis lengvabūdiškumas pačių gandų sudaromoms nuotaikoms. Kultūringojo pasaulio žygis prieš bolševizmą nors ne per daug sparčiai, bet nuosekliai bręsta ir dėl to netolimas bolševizmo žlugimas yra neišvengiamas. Tauta tik privalo laikytis rimties, protingai organizuotis, apdairiai sekti priešo kėslus ir ryžtingai, visomis pastangomis ginti savo teises.
Sunku suprasti, ar nors kiek pagalvoja ką daranti toji tautos dalis, kuri drumsdama ant bedugnės kranto stovinčios tautos rimtį, apsvaigusi naminės degtinės, kitokių svaigalų ir okupantų atnešto ištvirkimo nuodais, viskam užmerkia akis ir siunta iki pašėlimo.
Tautos ir sąjūdžio moralinė jėga bus neįveikiama tiek, kiek šventai iki smulkmenų bus atsidedama šiam didžiam tautos išsilaisvinimo siekimui įgyvendinti.
LIKS Tarybos Prezidiumas, kviesdamas visus tautiečius nulenkti savo galvas išsilaisvinimo kovoje žuvusių brolių bei sesių nemariam atminimui, prašo kiekvieną dorą tautietį savo širdyje prisiekti, jog padarys visa, kas tik galima, kad tauta savo gyvenimu ir darbais liktų verta kovoje sudėtų aukų, pakeltų kančių ir pralieto kraujo.
Telaimina Aukščiausias mūsų mažos, darbą ir taiką mylinčios tautos teisingą savo laisvės ir nepriklausomybės siekimą.
- o -
LIKS
TARYBOS PREZIDIUMAS
Okup. Lietuva. 1949. III.
