Dokumentai

            Lietuvos Laisvės Armija
                  „Rytų Grupė”
                                                                                                    Įsakymas Nr. 1
     1 §. Atsiradus įvairiems nesutarimams tarp partizanų ir būrio vado Svajūno įsakau: nuo šių metų rugsėjo mėn. 15 d. būrio vado
            pareigas eiti part. Pušynui. Jo pavaduotoju skiriu partizaną Sakalą. Part. Svajūnui iki atskiro parėdymo eiti eilinio partizano
            pareigas.
     2 §. Būrio vadas Pušynas sutvarko partizanus taip, kad gautųsi kautynių skyrius.
     3 §. Nuo šio įsakymo gavimo dienos statyti sargybą stovyklos apsaugai nuo tamsos iki tamsos. Nakties metu galima būti be
            sargybos, jeigu nejaučiamas ypatingas pavojus.
            Sargybos nebuvimas yra didelis partizanų nedrausmingumas ir apsileidimas. Už šį prasižengimą bus baudžiami ir vadai, ir
            eiliniai,  nes žinome, kokia nelaimė įvyko Antanų miškuose 1944 m. gruodžio mėn. 31 d. tik dėl apsileidimo ir nedrausmingumo.
            Tas įvykis sukrėtė ne tik partizanus, bet giliu liūdesiu užgulė visą Rytų Lietuvą. Kad išvengti panašaus pasikartojimo -  imtis
            visų atsargumo priemonių pirmon eilėn išstatant sargybą.
            Nenorinčius nešti sargybos prašau pranešti man.
     4 §. Ekspedicijoms vadovauja „Sakalas”, adangi part. Pušynas dėl senyvo amžiaus žygiuose tolimuose nedalyvauja. Einant į žygį
            išsiųsti 2 žmones 15-20 metrų prieky, paskui eina tas, kurs vadovauja, už 5 metrų eina kulkosvaidininkas, toliau žmonės,
            išretėję per 3-5 metrus. Laike rekvizicijų turėti sargybas iš pavojingiausių krypčių. Tiek žygių, tiek laike rekvizicijų prisilaikyti
            kuo didžiausio atsargumo, nes padidėjo enkavedistų siautimas ne tik pamiškėse, bet galimos pasalos ir pačiame miške, ypač
            prie tų linijų kuriomis vyksta didžiausias judėjimas.
     5 §. Kiek galima maskuoti pėdsakus. Kas šių nurodymų nevykdys - pranešti man.
     6 §. Vokietį „Artileristą” įspėju: jeigu dar kartą pakels ranką prieš lietuvį (mušė part. Svajūną), bus nubaustas pačiu didžiausiu
            griežtumu. Reikia atsiminti, kad vokiečiai yra toki pat priešai, kaip ir rusai. Jų okupacijos metu mes patyrėme didelius nuostolius
            žmonėmis bei įvairia medžiaga ar turtu. Lietuvos atžvilgiu tiek Vokietija, tiek Sovietų Rusija turi tą patį tikslą: sunaikinti lietuvių
            tautą, kad neliktų vardo „Lietuva”. Todėl vokiečiai „Artileristas” ir „Jupas” nėra mūsų draugai ir neturi su mumis lygių teisių,
            o juo labiau mušti, nes pakankamai prišaudė ir pridaužė nekaltų lietuvių vokiečių okupacijos metu. Mes juos į savo ta[rpą]
            priėmėme gera valia, todėl jie turi tuo yp[ati]ngai džiaugtis ir būti kiekvienam lietuv. partizanui paklusnūs. Už nepaklu[snumą]
            galima bausti tuo pačiu būdu, kaip mus baudė vokiečiai: mušti lazda.
     7.§. Visiems partizanams, kurie dalyvavo šiame įvykyje ir nesudraudė „Artileristo”, reiškiu viešą papeikimą. Reikia žinoti, kad
            lietuviai kilusius ginčus savo tarpe gali išspręsti be vokiečių pagalbos.
     8.§. Šį įsakymą perskaityti ir išaiškinti visiems partizanams. Taip pat perskaityti ir vokiečiams ir juos įspėti.
                                                                                                                                                                                                      Rokas
                                                                                                                                                                                          „Rytų Grupės” Vadas
                                                                                                                                              1946 met.  rugsėjo mėn. 15 d.
                                                                                                                                                                     Antanų miškas.